2020 09 26-27 Apie psichikos sveikatos perspektyvą ir emocinės pagalbos linijų ateitį – LEPTA konferencijoje

Rugsėjo 26-27 dienomis įvyko Lietuvos emocinės paramos linijų asociacijos (LEPTA) narių kasmetinė tradicinė konferencija, kurios metu buvo aptariama psichikos sveikatos sistemos padėtis Lietuvoje, dalinamasi patirtimi tarp asociacijos narių, buvo išrinkta nauja LEPTA valdyba.

Iš viso konferencijoje dalyvavo virš 50 dalyvių iš LEPTA narių – “Jaunimo linijos”, “Vaikų linijos”, “Pagalbos moterims linijos”, “Vilties linijos”.

Pradėdamas konferenciją, LEPTA direktorius Tomas Baranovas papasakojo apie esminius įvykius šiais metais. Vienas tokių buvo atsiradusi galimybė prisijungti prie budėjimų sistemos nuotoliniu būdu, kuriuo pandemijos metu pasinaudojo dauguma linijų. Su dideliu iššūkiu karantino metu susidūrė “Vilties linija”, nes jai teko atlaikyti didelę apgultį – linijai padėti atsakyti į skambučius buvo pasitelkti 27 psichologai iš Psichikos sveikatos centrų. Taip pat visos emocinės paramos linijos prisijungė prie vieno bendro numerio, skirto emocinei sveikatai – 1809. Jau po karantino buvo užtikrintas valstybės finansavimas internetiniais pokalbiais (angliškai „chat“) teikiamai emocinei paramai. Visa linijų darbo trukmė pirmąjį 2020 metų pusmetį sudarė 520 parų, visoms linijoms kartu pavyko atsiliepti į 2 iš 3 skambučių (64 proc.).

Konferencijoje pranešimą skaitęs profesorius Dainius Pūras daugiausiai kalbėjo apie tarptautinę psichikos sveikatos padėtį. Pasak jo, pasauliniu lygiu jau pasiektas susitarimas, kad psichinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė sveikata ir yra įtraukta į visus tvaraus vystymosi planus. Tačiau klausimas išlieka, kaip kurti psichikos sveikatos sistemą toliau – ar griauti tai, kas buvo ir statyti naują, ar kurti naują iš pagrindų. Tarptautiniai mokslininkai pripažįsta, kad iki šiol pasaulyje vyravęs biomedicininis modelis, kuomet plačiai taikomas psichinių ligų gydymas vaistais, nepasiteisino. Vis garsėja nuomonės, kad emocinė ir psichosocialinė aplinka (santykiai tarp žmonių) yra lemiami veiksniai psichinei žmogaus sveikatai, kad biologija, psichologija ir sociumas – tai kas veikia žmogų, todėl medicininis „smegenų remontas“ čia nebūtinai padeda. Tarp psichikos sveikatos priežiūros ir žmogaus teisių visada buvo nemažai įtampos: jei valstybėje dėl kokios nors priežasties negerbiamos žmonių ar atskirų jų grupių teisės, sunku tikėtis geros visuomenės psichikos sveikatos. Pasak profesoriaus D. Pūro, dabartinėje sistemoje nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė yra Lietuvos stiprioji pusė, o emocinės paramos linijos – puikus pavyzdys, kaip padėti žmogui tuomet, kai jam reikia.

Apie psichikos sveikatos ateitį kalbėjo ir kita konferencijos pranešėja Karilė Levickaitė iš viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Pasak jos, psichikos sveikata - tai geros savijautos būsena, kuri leidžia asmeniui realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, produktyviai dirbti bei prisidėti prie visuomenės vystymosi. Sveikata – tai visiškas psichinis ir fizinis gerbūvis, o ne ligos nebuvimas. Vienas iš keturių žmonių pasaulyje nors kartą per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Apie 70 proc. sutrikimų nėra diagnozuojami, riba tarp psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų nėra aiški, tačiau dabartinėje sistemoje pagalbą žmogus gali gauti, tik jei turi diagnozę. Todėl tampa labai svarbios vadinamosios „žemo slenksčio“ paslaugos, kur žmonės gali tikėtis anoniminės ir konfidencialios pagalbos.

Konferencijos metu surengta diskusija apie emocinės paramos linijų ateitį, kurioje dalyvavo: Ignas Rubikas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas; Tania Gurova, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausioji patarėja emocinės pagalbos linijų ir personalo klausimais; Dainius Pūras, Medicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras; Agnė Jonaitytė-Karalienė, “Swedbank” Personalo tarnybos vadovė bei Robertas Povilaitis, “Vaikų linijos” vadovas.

LEPTA konferencijoje linijų atstovai dalijosi savo patirtimi apie nuotolinio darbo organizavimą, apie nuotolinį savanorių ruošimą ir mokymą, priemones ir būdus, kaip valdyti skambučius bei kaip dirbti su savanoriais, kad jie taptų ir būtų organizacijos ambasadoriais.

Savo patirtimi, kaip dirbti ir organizuoti darbą pandemijos metu, dalijosi Bendrojo pagalbos centro darbuotojos Birutė Riaubienė ir Daiva Muranovienė.

Parengė „Jaunimo linijos“ Komunikacijos vadovė Rita Stanelytė

2020 09 27 Išrinkta nauja LEPTA Valdyba

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos visuotinis narių susirinkimas šių metų rugsėjo 27 dieną išrinko asociacijos Valdybą dvejų metų kadencijai. Valdyboje darbą tęs Valdybos pirmininke perrinkta "Vaikų linijos" Kauno padalinio koordinatorė Rugilė Pekoriūtė-Kuzmė, "Pagalbos moterims linijos" vadovė Aušra Stankūnienė ir "Vilties linijos" koordinatorė Rita Trijonytė. Į Valdybos gretas pirmą kartą įsijungia "Jaunimo linijos" vadovė Greta Laukaitienė ir "Jaunimo linijos" Emocinės paramos programos vadovė Solveiga Utkevičienė.


Nuotraukų galerija >>>

2020 08 18 Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos linijos gavo Ministro Pirmininko padėką

2020 04 16 Emocinės paramos linijos jungiasi prie laikinojo numerio 1809 iniciatyvos

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (LEPTA) inicijavo laikino vieningo emocinės paramos telefono numerio 1809 įsteigimą. Prie šios iniciatyvos prisijungė LEPTA narės „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Jaunimo linija“ ir „Vaikų linija“, o taip pat ir „Sidabrinė linija“. Numeris 1809 veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo pagal poreikį.

Emocinės paramos linijoms ir toliau bus galima paskambinti tiesiogiai: „Vilties linijai“ – telefonu 116123 (kasdien, visą parą), „Pagalbos moterims linijai“ – 880066366 (kasdien, visą parą), „Jaunimo linijai“ – telefonu 880028888 (kasdien, visą parą), „Vaikų linijai“ – telefonu 116111 (kasdien, 11-23 val.), „Linijai doverija“ – telefonu 880077277 (kasdien, 16-19 val.).

2020 03 31 „Linija doverija“ nuo šiol dirba kasdien

Emocinę paramą paaugliams ir jaunimui rusų kalba teikianti „Linija doverija“ ilgina darbo laiką.Nuo šiol jai galima skambinti nemokamu telefono numeriu 8 800 77277 kasdien 16-19 val.

Pagrindiniai rėmėjai